Suvokimas

Suvokimas suprantamas kaip psichinis procesas, kurio metu susidaro suvokinys – suvokimo rezultatas, objektų ar reiškinių vaizdas mūsų sąmonėje. Psichologinėje literatūroje šie terminai neskiriami, vartojamas vienas – “suvokimas“.

Pirminias žinias apie pasaulį mes gauname ne tik pojūčiais, bet ir suvokimu. Šie abu procesai vienas su kitu susiję, jie yra vieningo proceso – jutiminio pažinimo – grandys. Suvokimas skiriasi nuo pojūčio. Pojūčio – tik atskirų objektų ar reiškinių savybių atspindys (kažkas šalta, šilta, saldu ir t.t.), o suvokimas – objekto ar reiškinio visumos atspindys (šaltas ledas, saldus cukrus, mažas vaikas ir t.t.). Dažniausiai jusdami kartu ir suvokiame visumą.

Suvokinys – tai daiktų bei reiškinių įvairių savybių bei detalių visumos atspindys, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus.
Suvokimas nėra paprasta pojūčių suma. Tai sudėtingas psichinis procesas, priklausąs nuo tam tikrų santykių tarp pojūčių. Be pojūčių negalimas suvokimas, bet į suvokimą įeina ir patirtis; turi reikšmės mąstymas, kalba. Žmogus ne tik žiūri, bet ir mato; ne tik klauso, bet ir girdi. Būtent taip jis suvokia daiktų prasmę, jų reikšmę.

Erdvės santykių suvokimas. Suvokti objektus kaip trimačius, nustatyti jų dydį, judėjimą mums padeda binokulinis ir monokulinis regėjimas. Tai leidžia suvokti tūrinius daiktus, turinčius ilgį, aukštį ir plotį arba gylį, daiktų nuotolį vienas nuo kito ir nuo mūsų.

Monokuliniai požymiai:

  • Santykinis dydis – mažesnis objektas yra toliau.
  • Įsiterpimas – objektas, uždengiantis kitą, yra arčiau nei uždengtasis.
  • Santykinis aiškumas – neryškus objektas yra toliau nei aiškiai matomas.
  • Tekstūros gradientas – kai tekstūra keičiasi, šiurkštūs, ryškūs objektai yra arti, o smulkios tekstūros neryškūs objektai yra toli.
  • Santykinis aukštis – aukštesnius regos lauko objektus suvokiame kaip esančius toliau.
  • Santykinis judėjimas arba judėjimo paralaksas – kai judate, atrodo, jog arčiau žvilgsnio fiksavimo taško esantys objektai juda atgal – juo arčiau objektas, juo greičiau jis juda; atrodo, jog už žvilgsnio fiksavimo taško esantys objektai juda kartu su jumis.
  • Tiesinė perspektyva – juo labiau dvi lygiagrečios linijos suartėja, juo toliau jos yra.
  • Šviesa ir šešėlis – artimi objektai atspindi daugiau šviesos nei tolimi.

Binokuliniai požymiai – gylio signalai, paremti iš abiejų akių gaunama informacija. Pagal atvaizdų skirtumą tinklainėse smegenys apskaičiuoja santykinį objekto atstumą, lygindamos truputį skirtingus vaizdus, kuriuos objektas projektuoja mūsų abiejose tinklainėse. Juo šis skirtumas didesnis, juo arčiau yra objektas.