Instrumentinė Socionika

Sudaryta, remiantis I. Kalinausko knyga “Instrumentinė Socionika”.

Informacinis metabolizmas (IM) – informacijos priėmimo, apdorojimo ir pateikimo būdas.

Pirmoji funkcija (organizacijos aspektas) – savęs suvokimas informacijos gavimu iš šalies, t.y., situacija vertinama vidinės, pasyvios nuostatos požiūriu. Jei suvokimo iš šalies nėra arba jis vyksta ne ta forma, sutrinka žmogaus savęs suvokimas. Kitaip tariant, iš išorinio pasaulio negau­nama informacijos, suteikiančios galimybę save identifikuoti, todėl žmogus nesąmoningai pradeda abejoti savo egzistavimo realumu, savo reikšmingumu, jo elgesys tampa agresyvus, pavaldus savęs įtvirtinimui. Ir atvirkščiai, reikiamos informacijos gavimas stiprina žmogaus pasitikėjimą savo jėgomis, savo egzistavimo realumu, agresyvumas mažėja, į pirmą planą iškyla savirealizacija. Kadangi žmogui visada reikia pasitikėjimo savimi patvirtinimo, ši funkcija yra geriausiai išvystyta ir suvokiama. Tačiau pirmoji funkcija yra viena konservatyviausių. Ši funkcija – IM tipo pamatas, konstruktyvus pagrindas – ir negali būti kitokia: negalima būti tikram dėl ko nors netvirto ir nepastovaus.

Antroji funkcija (funkcionavimo aspektas) – pasaulio suvokimas pateikiant save aplinkai, t.y., situacija vertinama išorinės, aktyvios nuostatos požiūriu. Tai produktyvi funkcija, be to, jos teikiamos informacinės elgesio produkcijos turi būti pareikalauta iš išorės. Priešingu atveju pažeidžiama motyvacinė aktyvumo struktūra. Jei pasauliui nereikia mano produkcijos, tai visas mano aktyvumas bevertis. Todėl šios funkcijos turinys lemia pagrindinį pastangų save realizuoti turinį, o pastiprinamieji „pliusai“ ir „minusai“ reguliuoja šio žmogaus aktyvumo lygį. Jei užblokuota ši funkcija, blėsta aktyvumas ir formuojasi depresinės nuotaikos. „Aš niekam nereikalingas“. Tokios nuotaikos negatyviai veikia savęs vertinimą. Trečioji funkcija – aš geras arba blogas. Antroji – aš reikalingas arba nereikalingas – tai galima vadinti funkciniu savęs vertinimu. Būdingiausia antrosios funkcijos ypatybė – kūrybinis požiūris, geras sąmoningumo lygis ir plati teikiamos „produkcijos“ rūšių diferenciacija.

Trečioji funkcija (koordinacijos aspektas) – savęs suvokimas pateikiant save aplinkai, t.y., situacija vertinama vidinės, aktyvios nuostatos požiūriu. Todėl, nepriklausomai nuo konkretaus turinio, – tai žmogaus reikalavimas išorinei aplinkai patvirtinti jo teigiamą savęs vertinimą. Klausimas „ar aš geras?“ sudaro trečiosios funkcijos kvint­esenciją. Gavus pozityvų signalą – savęs vertinimas gerėja arba bent jau išlieka tame pačiame pasiektame lygyje. Ir atvirkščiai, negatyvi informacija, patekusi į trečiąją funkciją, mažina savęs vertinimą, žmo­gus save laiko „blogu“. Suprantama, žmogus visokiais būdais stengiasi išvengti tokios situacijos, kas ir padaro jį ypač pažeidžiamą šiame IM tipo aspekte. Koordinacijos aspekto turinys sąlygoja kokybinį visumos apibrėžtumą, šiuo atveju – IM tipo kokybinį apibrėžtumą, t.y., lemia trečiosios funkcijos turinį. Siekdamas apsaugoti trečiąją funkciją, žmogus visą gyvenimą renka informaciją, įtvirtinančią teigiamą savęs vertinimą. Tačiau šios funkcijos turinys mažai suvokiamas. Savęs vertinimas kinta, tačiau žmogus nesieja iš pasąmonės kylančio noro su noru išlaikyti distanciją konkretaus žmogaus, konkrečios situacijos atžvilgiu arba padidinti ją, keičiant savęs vertinimą. Šį ryšį gali matyti tik pašalinis stebėtojas.

Ketvirtoji funkcija (ryšio aspektas) – pasaulio suvokimas informacijos gavimu iš šalies, t.y., išorinė situacija suvokiama nesąmoningai ją vertinant kaip gerą ar blogą, malonią arba nemalonią, kitaip tariant, išorinės, pasyvios nuostatos požiūriu. Šios funkcijos turinyje slypi žmogaus reikalavimas užimti tokią vietą pasaulyje, kurią jis subjektyviai laiko sau „tinkama“. Jei atitinkamo turinio informacijos nesulaukiama, žmogus pradeda jausti nesąmoningą nerimą, nes nežino, likti jam, ar išeiti. Tai sugestijos vieta, vieta, kur geriausiai, nesąmoningai, sužadinami žmogaus jausmai. Būtent turinio nesuvokimas, taip pat ir pasyvus ketvirtosios funkcijos pobūdis, leidžia jai tapti sugestijos kanalu ir atspindėti žmogaus priklausomybė nuo išorinių veiksnių.