Dialogas

Komunikacia – apsikeitimas informacija. Tai toks procesas, kurio tikslas – keičiantis informacija, subendrinti tai, kas iki tol, t. y. dar prieš pradedant bendrauti, nebuvo bendra – bent jau kalbėtojas daro prielaidą, kad jo pašnekovas (adresatas) dar nežino to, kuo jis nori pasidalyti.
Štai kodėl komunikacija visada yra nukreipta į kitą – į klausytoją (adresatą), ji visada yra dviejų – kalbėtojo ir klausytojo – sąveika.

Dialogas (gr. dialogas – pokalbis) informacinė ir egzistencinė sąveika tarp bendraujančių šalių, kuria siekiama tarpusavio supratimo.

Pirma būtina sąlyga, tai dalyvių lygiavertiškumas (ne prisitaikymas “iš viršaus” ir ne “iš apačios”). Du lygūs pašnekovai, kalbantysis ir klausantysis, bendravimo procese laisvai besikeičiantys vaidmenimis.

Antra, bet ne mažiau svarbi sąlyga tam, kad įprastas, nuspėjamas bendravimas virstų nenuspėjamu gyvu dialogu, tai ieškojimas trečiojo. Labai svarbaus ir ne atsitiktinio trečiojo, o ko nors objektyvaus abiem pašnekovams vienodai reikšmingo, vienodai objektyviai egzistuojančio.

Tai rizikinga, nes:

  • Niekada nežinai, įvyks ar ne.
  • Ankstesnė patirtis nieko negarantuoja – kiekvienas kartas kaip pirmas. Negali atsipalaiduoti ir veikti automatiškai.
  • Užduotis su trimis nežinomaisiai: pats nežinai koks tu šiandien, nežinai, koks pašnekovas ir niekas nežino, kaip viskas pasisuks.

Verta, nes turi galimybę sužinoti kažką naujo, ko anksčiau nežinojai, išgyventi tai, ko anksčiau niekada nebuvo pavykę išgyventi. Be to, šio naujo žinojimo ir naujo išgyvenimo šaltiniu gali lygiomis dalimis tapti ir pašnekovas, ir tu pats.